Renkantis tarp malinua ir vokiečių aviganio labai lengva užstrigti ties paviršiumi. Vienam gražesnė malinua galva ir sportinis vaizdas, kitam artimesnis klasikinis vokiečių aviganio tipas. Tačiau realus klausimas nėra, kuris šuo atrodo įspūdingiau. Realus klausimas yra, kuris šuo labiau tinka jūsų kasdienybei, nervams, disciplinai ir tam, kaip iš tikrųjų gyvensite po trijų, šešių ir dvylikos mėnesių.

Būtent todėl klausimas „malinua ar vokiečių aviganis?“ nėra vien apie veislės pavadinimą. Jis yra apie darbo kiekį, klaidas, kurias viena veislė atleidžia, o kita iš karto paverčia chaosu, ir apie tai, ar jūs ieškote rimto darbinio šuns, ar jus labiau užkabino įvaizdis. Abi veislės gali būti puikios. Abi taip pat gali labai greitai peraugti šeimininką, jei pasirinkimas buvo padarytas ne pagal realybę, o pagal emociją.

Greita apžvalga

• Malinua dažniausiai reikalauja greitesnės reakcijos, tikslesnio valdymo ir daugiau nuoseklaus darbo nuo pirmų dienų.
• Vokiečių aviganis daugeliui žmonių atrodo „paprastesnis“, bet tai nereiškia, kad jis savaime bus lengvas ar stabilus.
• Jei svarstote šias veisles kaip pirmą šunį, svarbu vertinti ne norą, o savo kasdienę sistemą.
• Blogiausias pasirinkimas yra tas, kuris daromas pagal gražų vaizdą, o ne pagal jūsų realų pajėgumą šunį vesti.

1. Nuo ko pradėti: ne nuo veislės reputacijos, o nuo savo gyvenimo

Žmonės dažnai pradeda nuo klausimo, kuri veislė „geresnė“. Tai klaidinga pradžia. Pirma reikia klausti, koks jūsų gyvenimo ritmas, kiek turite patirties, ar mokate išlaikyti taisykles ir ar jums patinka kasdien dirbti su šunimi, o ne tik jį turėti. Jei bendrą pasirinkimo logiką dar tik dėliojatės, naudinga pirmiausia peržiūrėti ir kaip išsirinkti tinkamą šuns veislę, nes būtent ten prasideda svarbiausias filtras: ne „kokio noriu“, o „kokį realiai galiu tinkamai auginti“.

Tiek malinua, tiek vokiečių aviganis yra veislės, kurioms paprastai neužtenka atsitiktinio pavedžiojimo ir gero noro. Jei namuose nėra aiškumo, jei taisyklės keičiasi pagal nuotaiką, jei šuo didžiąją dienos dalį pats sau kuriasi veiklą, problemos neužtrunka. Skirtumas tik tas, kad viena veislė tą parodys labai greitai ir labai ryškiai, o kita kartais šiek tiek lėčiau.

2. Kuo malinua veislė dažniausiai sunkesnė vidutiniam šeimininkui

Malinua dažnai patinka žmonėms, nes atrodo greita, sportiška, aštri ir labai motyvuota. Visa tai tiesa. Bet su tuo ateina ir kaina. Ši veislė dažnai greičiau užsiveda, greičiau pagauna blogus įpročius, sunkiau pakelia netvarkingą auklėjimą ir labai aiškiai parodo, kai žmogus neturi sistemos. Jei šeimininkas blaškosi tarp „tegul pabūna laisvai“ ir „kodėl jis dabar neklauso“, malinua tokias skyles išnaudoja akimirksniu.

Tai nėra bloga veislė. Tai veislė, kuri mažiau atleidžia. Ji dažnai reikalauja daugiau tikslaus kontakto, aiškesnio žaidimo, geresnės savikontrolės mokymo ir realesnio supratimo, kad pavarginti fiziškai dar nereiškia išmokyti gyventi normaliai. Dalis žmonių renkasi malinua, nes nori aktyvaus, įspūdingo šuns, bet realybėje gauna labai greitą, aplinką smarkiai skenuojantį ir klaidas akumuliuojantį gyvūną, kuriam neužtenka „pasivaikščiojimo po darbo“.

3. Kuo vokiečių aviganis skiriasi praktiškai?

Vokiečių aviganis daugeliui atrodo saugesnis pasirinkimas, nes jis labiau pažįstamas, dažniau matytas šeimose ir vizualiai asocijuojasi su „rimtu, bet valdomu“ šunimi. Kartais taip ir būna. Tačiau ši veislė nėra automatiškai lengva. Tarp skirtingų linijų, nervų stiprumo, sveikatos ir charakterio gali būti labai dideli skirtumai. Vienas vokiečių aviganis bus stabilus ir gana aiškiai valdomas, kitas bus įsitempęs, jautrus, sunkiai atsigaunantis po dirgiklių arba per minkštas rimtesniam darbui.

Todėl didelė klaida yra manyti, kad vokiečių aviganis tinka vien todėl, kad jis ne malinua. Jei renkatės šią veislę tik dėl to, kad tikitės „ramesnės versijos“, galite skaudžiai apsigauti. Taip, daliai šeimininkų vokiečių aviganis dažniau bus kiek atlaidesnis už malinua. Bet tai vis tiek darbinė veislė, kuriai reikia kryptingo auklėjimo, gero starto ir pakankamai stipraus žmogaus stuburo kasdienybėje.

4. Kuris šuo labiau tinka pirmam rimtam šeimininkui

Jei kalbame ne apie žmogų, kuris jau yra turėjęs kelis darbinius šunis, o apie motyvuotą, bet dar ne itin patyrusį šeimininką, dažniausiai saugesnė kryptis būna ne pati „karščiausia“ malinua. Daliai žmonių geriau tinka gerai atrinktas, stabilaus charakterio vokiečių aviganis iš aiškios krypties, nes jis gali palikti šiek tiek daugiau vietos mokytis pačiam šeimininkui. Bet svarbus žodis čia yra ne veislė, o atranka.

Jei neįvertinsite vados, tėvų, nervų, energijos ir savo pačių sistemos, net „saugesnė“ veislė taps blogu pasirinkimu. Dėl to labai daug reiškia ne tik veislės pavadinimas, bet ir tai, kaip atrodys pirmos savaitės namuose. Šitoje vietoje verta perskaityti ir pirma savaitė su šuniuku: rutina, taisyklės ir dažniausios klaidos, nes būtent tada prasideda ne teorinis, o tikrasis šuns charakterio valdymas.

5. Dažniausios klaidos, kai žmonės renkasi tarp šių dviejų veislių

Pirma klaida: rinktis pagal grožį, sporto klipus ar „charizmą“. Ypač malinua atveju tai labai dažnas kelias į per sunkų šunį.

Antra klaida: galvoti, kad aktyvus žmogus automatiškai tinka aktyviai veislei. Bėgiojimas, žygiai ar noras daug judėti dar nereiškia, kad mokėsite aiškiai mokyti, stabdyti, struktūruoti ir vesti šunį galva, o ne vien kojomis.

Trečia klaida: nevertinti šeimos ritmo. Jei namuose vaikai, skirtingos taisyklės, daug svečių, mažai nuoseklumo ir mažai laiko atskiram darbui su šunimi, intensyvesnė darbinė veislė labai greitai parodys visas sistemos skyles.

Ketvirta klaida: tikėtis, kad gera dresūra išgelbės akivaizdžiai netinkamą pasirinkimą. Dresūra padeda labai daug, bet ji neturi tapti pasiteisinimu pirkti šunį, kuris nuo pradžių neatitinka jūsų galimybių.

6. Kada geriau nerinktis nei malinua, nei vokiečių aviganio

Kartais geriausias sprendimas yra ne rinktis „lengvesnį iš dviejų sudėtingų“, o sustoti ir pripažinti, kad šiuo gyvenimo etapu nei viena iš šių veislių nėra geras pasirinkimas. Jei norite ramaus šeimos šuns, nesate pasirengę kryptingam auklėjimui, neturite kantrybės kasdieniam darbui ir iš tikrųjų jus labiau traukia pats vaizdas, o ne procesas, geriau nusivilti dabar negu po pusmečio gyventi nuolatinėje trintyje.

O jei apsisprendimas jau artėja, verta iš karto planuoti ne tik šuniuko parsivežimą, bet ir startą. Tokiu atveju labai padeda šunų ir šuniukų paklusnumo pradmenys, nes šios veislės daug geriau auga tada, kai bazė dėliojama anksti, o ne tada, kai problemos jau įsibėgėjo.

DUK

Ar malinua visada sunkesnė už vokiečių aviganį?

Dažniausiai malinua yra reiklesnė valdymui ir greičiau baudžia už chaosą, bet viską lemia konkretus šuo, linija ir šeimininkas. Blogai atrinktas vokiečių aviganis gali būti sunkesnis už gerai atrinktą malinua.

Ar vokiečių aviganis tinka pirmajam šuniui?

Kartais taip, bet tik tada, kai žmogus renkasi atsakingai ir supranta, kad tai vis tiek nėra „paprastas“ šuo. Jei ieškote lengvo varianto be daug darbo, ši veislė greičiausiai vis tiek bus per sunki.

Ar malinua tinka šeimai su vaikais?

Vien teorinis atsakymas čia nepadeda. Svarbiausia yra ne vaikai patys savaime, o bendras namų aiškumas, suaugusiųjų disciplina ir tai, ar šuo gaus kryptingą darbą. Chaotiškoje šeimos rutinoje malinua labai dažnai tampa per sudėtinga.

Kada verta kreiptis pagalbos dar prieš įsigyjant šuniuką?

Jei svarstote tarp dviejų darbinių veislių, abejojate dėl savo pasirengimo arba planuojate pirmą rimtesnį šunį, pagalba prieš įsigijimą dažnai sutaupo daug daugiau negu taisymai po to. Tokiu atveju natūralus kitas žingsnis yra rezervacija, kad sprendimą pasidarytumėte ne iš emocijos, o iš realaus plano.

Pabaigai verta pasakyti paprastai: klausimas nėra, ar malinua geresnė už vokiečių aviganį, ar atvirkščiai. Klausimas yra, kuris šuo jums leis gyventi aiškiai, stabiliai ir be nuolatinio gaisrų gesinimo. Jei renkatės atsakingai, abi veislės gali būti stiprus partneris. Jei renkatės pagal įspūdį, abi gali tapti per sunkiu projektu.