darbiniai šunys

Apsaugos mokymai šunims: kaip pasiruošti saugiam startui

Apsaugos mokymai šunims neturi prasidėti nuo noro turėti „rimtesnį“ šunį. Tai nėra agresijos kurstymas, gąsdinimas kaimynams ar įspūdingas šou dėl šeimininko ego. Kokybiškas darbas šioje srityje yra sportinė arba darbinė disciplina, kurioje svarbiausia ne vien šuns jėga, o jo nervų stabilumas, valdymas, aiškus vedlio tikslas ir saugi trenerio progresija.

Geras startas prasideda ne nuo klausimo, kaip greitai šunį „įjungti“. Jis prasideda nuo įvertinimo: ar šuo turi pakankamai aiškią galvą, ar vedlys gali jį valdyti tarp dirgiklių, ar bazinis paklusnumas jau laiko, ir kam ši kryptis išvis reikalinga. Kai šie dalykai sudėti tvarkingai, apsaugos mokymai gali būti prasmingas darbas. Kai jie ignoruojami, žmogus dažnai gauna ne daugiau kontrolės, o daugiau chaoso.

Greita apžvalga

  • Apsaugos mokymai tinka ne kiekvienam šuniui: svarbi ne vien drąsa, bet ir nervų stabilumas, valdymas bei gebėjimas dirbti galva.
  • Saugus startas prasideda nuo tikslo: sportinė kryptis, tinkamumo vertinimas ar platesnis darbinis pasiruošimas.
  • Paklusnumo bazė nėra priedas. Ji yra pagrindas, ant kurio statomas sudėtingesnis darbas.
  • Po kokybiškos treniruotės šuo turi būti geriau valdomas, ne karštesnis kasdienybėje.
  • Jei abejojate, ar ši kryptis tinka jūsų šuniui, pradėkite nuo vertinimo, o ne nuo spontaniškų bandymų.

1. Pirmiausia aiškiai įvardinkite tikslą

Apsaugos mokymai šunims turi prasidėti nuo tikslo, ne nuo įvaizdžio. Vienas šeimininkas domisi sportine apsauga, kitas nori patikrinti šuns tinkamumą darbinei krypčiai, trečias jaučia, kad aktyviam šuniui reikia aiškesnio darbo. Visi šie keliai gali būti prasmingi, bet jie nėra tas pats.

Kai tikslas miglotas, žmogus pradeda ieškoti ne kokybės, o įspūdžio: stipresnio lojimo, greitesnio įsijungimo, daugiau dramatikos. Rimtoje dresūroje įspūdis dar nėra kokybė. Kokybė yra aiški galva, valdymas, stabilus perėjimas tarp darbo ir ramybės. Todėl pradžioje verta atsakyti tiesiai: ar jus domina sportas, kryptingas darbas, ar bandote apsauga kompensuoti skylėtą kasdienį valdymą. Jei tai trečias variantas, pirmiau reikia ne apsaugos, o bazės.

2. Paklusnumo bazė turi eiti prieš apsaugos darbą

Ankstyvas startas savaime nėra blogis, bet jis turi remtis tuo, ką šuo jau moka. Jei šuo sunkiai laiko kontaktą, lauke byra nuo paprastų dirgiklių, nesupranta aiškių taisyklių ar neturi normalaus bendradarbiavimo su vedliu, apsaugos darbas lengvai virsta vien emocijos pakėlimu.

Čia svarbus principas: apsauga nestovi vietoje paklusnumo. Ji statoma ant jo. Todėl daugeliui šunų protingesnis pirmas žingsnis būna šunų ir šuniukų paklusnumo pradmenys arba tikslesnis individualus valdymo darbas, o ne greitas šuolis į sudėtingesnę discipliną. Jei bazė skylėta, apsaugos elementai tas skyles tik išryškina.

3. Atskirkite sportinę apsaugą nuo savavališko saugojimo

Tvarkingi apsaugos mokymai nėra tas pats, kas auginti šunį ant nuolatinio budrumo prie vartų, automobilio ar kiekvieno praeivio. Sportinėje ir mokomojoje kryptyje šuo turi aiškų kontekstą, užduotį ir vedlio kontrolę. Tai nėra leidimas kasdienybėje pačiam spręsti, kas yra grėsmė.

Šuo neturi gyventi nuolat „įsijungęs“. Jei po kelių treniruočių namuose padaugėja bereikalingo lojimo, spaudimo į žmones ar sunkumo nusiraminti, tai nėra ženklas, kad šuo „pagavo esmę“. Dažniau tai ženklas, kad žmogus nebeskiria disciplinos nuo teatro.

Trumpai: sportinis ar mokomasis apsaugos darbas turi aiškią aikštelę, pagalbininką, taisykles ir vedlio kontrolę. Kasdienis savavališkas saugojimas yra kita rizika. Jei šuo pats sprendžia, kada spausti svečią, praeivį ar šeimos narį, reikia grįžti prie valdymo, ne kelti intensyvumą.

4. Įvertinkite nervus, galvą ir gebėjimą grįžti į kontrolę

Kai kas mato greitą, aktyvų, stipriai griebiantį šunį ir iš karto galvoja, kad jis „gimęs apsaugai“. Deja, didelis aktyvumas dar nieko negarantuoja. Šiai krypčiai svarbus ne vien noras eiti pirmyn, bet ir tai, kaip šuo išlaiko galvą po jaudulio, kaip greitai grįžta į kontrolę, ar moka dirbti ne vien ant emocijos, ir ar nėra trapus spaudimui.

Tinkamumas matosi ne vien tada, kai šuo nori į pagalbininką. Jis matosi ir tada, kai reikia palaukti, paleisti įtampą, vėl išgirsti vedlį, nekeisti darbo į chaotišką konfliktą ir po pratimo grįžti į normalų kontaktą. Šuo gali turėti daug energijos, bet per silpną nervų stabilumą.

Todėl verta pirmiau įsivertinti šunį per individualias dresūros pamokas, negu spręsti pagal gražų lojimą, stiprų norą griebti ar pirmą įspūdingą įsijungimą.

5. Intensyvumą kelkite tik tada, kai šuo tam pasiruošęs

Žmogui dažnai atrodo, kad geras progresas turi atrodyti galingai: stiprus įsijungimas, daug garso, daug jėgos, greitas spaudimas. Tačiau tvarkingame mokyme intensyvumas auginamas tik tada, kai tam yra pagrindas. Pirmiausia turi būti aiški užduotis, švari pagalbininko mechanika, suprantamas vedlio laikas ir galimybė grįžti į kontrolę.

Geras darbas kartais atrodo mažiau efektingai, negu tikisi žiūrovas. Jame daugiau aiškių žingsnių, daugiau švaraus perėjimo tarp būsenų ir mažiau bereikalingo šou. Jei norite geriau suprasti platesnį sportinį kontekstą, verta peržiūrėti IGP šunų sporto apžvalgą, nes ji parodo, kad apsauga nėra atskiras triukas be sistemos.

6. Mokykite ne tik įsijungimo, bet ir išsijungimo

Viena svarbiausių kokybės žymių yra ne tai, kaip greitai šuo įsijungia, o kaip tvarkingai jis grįžta atgal. Jei po darbo šuo lieka užsuktas, sunkiai atsijungia, prastai girdi vedlį arba kitą dieną kasdienybėje tampa dar karštesnis, kažkas procese negerai.

Šuo, kuris gali dirbti aiškiai ir po to vėl būti valdomas, yra daug vertingesnis už tokį, kuris kelias sekundes atrodo įspūdingai, o paskui išsilieja į chaosą. Dėl to apsaugos kryptis turi būti jungiama su paklusnumu, bendru valdymu ir švaria vedlio mechanika. Ji negali būti palikta kaip atskiras „aukštos emocijos“ blokas be išjungimo taisyklių.

7. Pradėkite su trenerio vertinimu ir aiškia schema

Šita tema nėra gera vieta eksperimentams iš atsitiktinių video. Per daug svarbių dalių vyksta vienu metu: šuns būsena, pagalbininko mechanika, vedlio laikas, progresijos sunkumas ir aiškūs kriterijai. Geras trenerio vertinimas padeda suprasti ne tik tai, ar šuo „nori“, bet ir tai, kokio tempo jam reikia, ką būtina sutvarkyti prieš startą ir kokie ženklai rodys teisingą progresą.

Jei jus domina būtent ši sritis, natūrali kryptis yra apsaugos mokymai arba, jei norite platesnio sportinio rėmo, IGP / IPO Clinic. O jei pirmiausia reikia suprasti, ar jūsų šuniui tai tinkama ir ką dar būtina sutvarkyti prieš startą, verta pradėti nuo rezervacijos.

Geras pradinis vertinimas turi atsakyti į tris klausimus: ar šuo tinka šiai krypčiai, ar vedlys turi pakankamai kontrolės ir kokį pirmą saugų žingsnį galima daryti dabar. Jei bent vienas atsakymas silpnas, protingas treneris pirmiausia uždaro bazės spragas.

DUK

Ar apsaugos mokymai tinka kiekvienam šuniui?

Ne. Svarbus ne vien aktyvumas ar drąsa. Reikia vertinti nervų stabilumą, valdymą, bendradarbiavimą su vedliu ir bendrą tinkamumą tokiam darbui.

Ar po tokių mokymų šuo taps agresyvesnis kasdienybėje?

Tvarkingai dirbant tikslas yra ne agresija, o aiškus, valdomas darbas. Jei kasdienybėje daugėja chaoso, tai dažniausiai rodo blogą progresiją, ne gerą mokymą.

Nuo kokio amžiaus galima galvoti apie šią kryptį?

Svarbiau ne vien amžius, o brandos lygis, bazinis paklusnumas ir šuns galva. Vieniems ankstyvas paruošimas tinka, kitiems pirmiausia reikia susitvarkyti pagrindus.

Kas svarbiau pradžioje: noras dirbti ar paklusnumas?

Reikia abiejų, bet paklusnumo pagrindas ir vedlio kontrolė dažniausiai nusprendžia, ar noras dirbti bus panaudotas kokybiškai, ar pavirs chaosu.

Kada nereikėtų pradėti apsaugos mokymų?

Nereikėtų skubėti, jei šuo nevaldomas kasdienybėje, stipriai reaguoja į žmones be aiškaus konteksto, sunkiai nusiramina arba vedlys dar negali jo valdyti paprastose situacijose. Tokiu atveju pirmas darbas yra bazė.

Aiški išvada

Jei svarstote apie apsaugos mokymus šuniui, geriausias sprendimas yra ne ieškoti kuo daugiau įspūdžio, o kuo daugiau aiškumo. Tinkamam šuniui, su tinkamu planu ir tinkamu tempu, ši sritis gali duoti kryptį, darbą, discipliną ir aiškesnį vedlio valdymą. Netinkamai pradėta ji tik padidina netvarką.

Pradėkite nuo šuns ir vedlio įvertinimo, paklusnumo bazės ir aiškaus tikslo. Jei norite suprasti, ar jūsų šuniui ši kryptis prasminga dabar, pradėkite nuo rezervacijos ir trenerio vertinimo, o ne nuo spėliojimų.

Kokia šunų veislė tinka IGP sportui: ką vertinti prieš renkantis

Klausimas, kokia šunų veislė tinka IGP sportui, dažnai prasideda nuo sąrašo: vokiečių aviganis, belgų aviganis malinua, dobermanas, rotveileris. Bet toks sąrašas yra tik pradžia. IGP nėra paroda, kur užtenka veislės pavadinimo. Tai sportas, kuriame šuo turi dirbti pėdsakuose, paklusnume ir apsaugoje, o vedlys turi mokėti valdyti motyvaciją, emociją, greitį ir klaidas.

Todėl stipriausias atsakymas yra ne „pirkite šią veislę“, o „rinkitės konkretų šunį iš tinkamos linijos, su tinkamais nervais, motyvacija, sveikata ir charakteriu jūsų tikslui“. Plieninės Ilties praktikoje geras IGP kandidatas nėra tas, kuris tik atrodo įspūdingai. Tai šuo, su kuriuo galima statyti aiškų, stabilų ir ilgalaikį darbą.

Greita apžvalga

  • IGP sportui dažniausiai renkamasi darbinių linijų vokiečių aviganiai, belgų aviganiai malinua ir kai kurios kitos darbinės veislės.
  • Veislė nekompensuoja silpnų nervų, prastos sveikatos, netinkamos linijos ar šeimininko nepasiruošimo.
  • Pirmam sportiniam šuniui dažnai geriau rinktis valdomą, aiškų kandidatą, o ne patį aštriausią šuniuką vadoje.
  • Vertinkite pėdsakų, paklusnumo ir apsaugos potencialą kartu, ne tik gražų grobio ar kandimo vaizdą.
  • Prieš perkant šuniuką sportui verta pasitarti su treneriu, kuris mato IGP reikalavimus praktiškai.

1. Kodėl veislė IGP sporte nėra pakankamas atsakymas?

IGP susideda iš trijų dalių: pėdsakų sekimo, paklusnumo ir apsaugos. Tai reiškia, kad šuniui neužtenka vien daug energijos ar stipraus noro kandžioti žaislą. Jam reikia nosies darbo, koncentracijos, stabilaus kontakto su vedliu, taisyklių priėmimo, socialinio neutralumo ir gebėjimo po aukšto sužadinimo vėl grįžti į kontrolę.

Dėl to du tos pačios veislės šunys gali būti visiškai skirtingi sporto prasme. Vienas vokiečių aviganis gali būti iš darbinės linijos, kurioje kartomis atrenkamas darbas, nervai, sveikata ir stabilumas. Kitas gali būti puikus šeimos šuo, bet neturėti reikiamos motyvacijos ar fizinio pagrindo rimtam sportui.

Jei žmogus renkasi šunį tik pagal vaizdo įrašus internete, jis mato rezultatą: greitą paklusnumą, stiprų startą, gražią apsaugą. Bet nemato atrankos, metų darbo, vedlio technikos ir kasdienės disciplinos. Prieš sprendžiant dėl veislės verta suprasti platesnį IGP šunų sporto kontekstą.

2. Kokios veislės dažniausiai turi realų IGP potencialą?

Dažniausias pasirinkimas IGP sporte yra darbinių linijų vokiečių aviganis ir belgų aviganis malinua. Abi kryptys gali duoti labai stiprius sportinius šunis, bet jos nėra vienodos šeimininkui. Vokiečių aviganis dažnai vertinamas dėl universalumo, gebėjimo dirbti skirtingose dalyse ir platesnio charakterių spektro. Malinua dažnai būna labai greitas, intensyvus ir jautrus vedlio klaidoms.

Kartais sporte matomi olandų aviganiai, dobermanai, rotveileriai, bokseriai ar kitos darbinės veislės. Bet čia dar svarbiau žiūrėti ne į veislės pavadinimą, o į konkrečią liniją, tėvų darbą, sveikatą ir realų šuns temperamentą. Retesnė veislė gali būti įdomi, bet ji neturi tapti eksperimentu vien dėl išskirtinumo.

Jei dar nesate tikri, kokio tipo šuo jums tinka, pirmas žingsnis nėra sportinių veislių reitingas. Pirmas žingsnis yra blaiviai suprasti, kaip apskritai išsirinkti tinkamą šuns veislę pagal gyvenimą, patirtį ir tikslą.

3. Kaip vertinti liniją, o ne tik veislę?

IGP kryptyje linija dažnai svarbesnė už bendrą veislės reputaciją. Reikia žiūrėti, ar tėvai ir artimi giminaičiai realiai dirba, kokie jų rezultatai, kokia sveikata, koks stabilumas ir kokio tipo šunis ta linija duoda. Vien gražus kilmės dokumentas dar neatsako į klausimą, ar konkretus šuniukas bus tinkamas jūsų sportiniam tikslui.

Svarbu klausti konkrečiai: ar šunys turi aiškią motyvaciją darbui, ar lengvai atsistato po dirgiklio, ar gali išlaikyti galvą paklusnume, ar nėra per jautrūs aplinkai, ar nėra tokie kieti, kad pradedančiam vedliui bus sunku su jais susitarti. Taip pat būtina vertinti sveikatą: klubus, alkūnes, nugarą, bendrą fizinį tvirtumą ir veisėjo požiūrį į atranką.

Geras veisėjas neturėtų tik parduoti svajonės. Jis turi padėti suprasti, kokio tipo šunys yra vadoje ir kuriam šeimininkui jie tinka. Jei visi šuniukai pristatomi kaip „idealiai tinkami sportui“, tai jau signalas būti atsargesniam.

4. Ką tikrinti pačiame šuniuke ar jaunam šunyje?

Pirmas filtras yra nervų stabilumas. Sportui tinkamas šuo turi būti smalsus, drąsus, bet ne chaotiškas. Jis gali sureaguoti į naują garsą ar paviršių, bet turi gebėti atsistatyti ir vėl įsijungti į žmogų. Nuolatinis bėgimas nuo aplinkos, perdėtas jautrumas ar nesugebėjimas atsigauti vėliau labai brangiai kainuoja.

Antras filtras yra motyvacija. IGP šuniui reikia noro dirbti dėl maisto, žaislo, grobio, socialinio kontakto ir užduoties. Bet vien aukšta motyvacija nėra pergalė. Jei šuo tik įsijungia, bet nebegirdi žmogaus, tai dar nėra sportinis pasiruošimas. Tai žaliava, kurią reikia tiksliai mokyti.

Trečias filtras yra santykis su vedliu. Geras kandidatas turi norėti bendradarbiauti, o ne tik veikti pats sau. IGP nėra vien instinktų iškrovimas. Paklusnumas, perėjimai, paleidimas, laukimas, pėdsakai ir apsauga laikosi ant aiškaus ryšio su žmogumi. Todėl baziniai paklusnumo pradmenys turi prasidėti anksti ir protingai.

5. Kodėl pirmam sportiniam šuniui pavojinga rinktis kraštutinumą?

Pradedantys vedliai dažnai nori „stipriausio“ šuniuko. Daug reakcijos, daug balso, daug greičio, daug grobio – iš šono atrodo įspūdingai. Bet pirmam sportiniam šuniui kraštutinumas dažnai tampa ne privalumu, o problema.

Labai aštrus arba labai greitas šuo išryškina kiekvieną žmogaus klaidą: netikslų laiką, neaiškų paleidimą, per daug emocijos, prastą kasdienį valdymą. Tada vedlys ne mokosi sporto, o gesina savo paties pasirinktą intensyvumą. Blogiausia, kad klaidos su tokiu šunimi greitai tampa įpročiais.

Pirmam rimtam sportiniam šuniui dažnai geriau rinktis ne maksimaliai karštą, o aiškų ir valdomą kandidatą. Tokį, kuris turi potencialo, bet leidžia šeimininkui mokytis. Tai ypač svarbu, jei žmogus dar tik ateina į IGP / IPO Clinic ir nori suprasti sistemą nuo pagrindų.

6. Kada sportui tinkama veislė netinka jūsų gyvenimui?

Šuo gali būti tinkamas IGP sportui ir vis tiek netikti jūsų kasdienybei. Darbinis šuo gyvena ne tik aikštelėje. Jis gyvena namuose, automobilyje, mieste, šalia šeimos, svečių, kitų gyvūnų ir jūsų darbo grafiko.

Jei žmogus nori labai intensyvios darbinės veislės, bet neturi laiko rutinai, treniruotėms, protiniam darbui ir aiškioms taisyklėms, šuo pradeda pats ieškoti veiklos. Tada atsiranda tempimas, daiktų graužimas, per didelis reiklumas, jautrumas dirgikliams arba konfliktai. Tai nebūtinai „bloga veislė“. Dažnai tai blogas veislės, linijos ir gyvenimo ritmo derinys.

Todėl prieš perkant sportinį šunį reikia sąžiningai įvertinti ir save: ar galite reguliariai važiuoti į treniruotes, mokytis technikos, laikytis plano ir nekeisti krypties po pirmų sunkumų. Jei abejojate, protingiau pirmiau ateiti į gyvą įvertinimą negu pirkti šuniuką pagal ambiciją.

7. Ką daryti prieš perkant šuniuką IGP sportui?

Prieš perkant šuniuką susidėkite tikslą. Ar norite rimtai sportuoti? Ar tik išbandyti kryptį? Ar jums svarbiausia pėdsakai, paklusnumas, apsauga, bendras darbinis pasiruošimas ar aktyvus gyvenimas su valdomu šunimi?

Tada verta kalbėti ne tik su veisėju, bet ir su treneriu. Treneris gali padėti suprasti, kokio tipo šuns ieškoti, kokių kraštutinumų vengti, kaip skaityti tėvų darbo rezultatus ir ką realiai reiškia vienas ar kitas šuniuko temperamentas.

Jei kryptis susijusi su apsauga, jos nereikia romantizuoti. Tvarkingi apsaugos mokymai remiasi paklusnumu, nervų stabilumu, shaping principu, aiškia progresija ir tiksliu vedlio darbu. Prieš perkant sportinį šunį verta pasidaryti konsultaciją arba rezervaciją ir ateiti su konkrečiais klausimais apie veislę, liniją ir savo pasiruošimą.

DUK

Ar IGP sportui geriausiai tinka tik vokiečių aviganis?

Ne tik. Vokiečių aviganis yra viena stipriausių tradicinių krypčių, bet svarbiausia yra konkretus šuo: linija, sveikata, nervai, motyvacija, socialumas ir vedlio gebėjimas su tuo šunimi dirbti.

Ar malinua geresnis pasirinkimas už vokiečių aviganį?

Nebūtinai. Malinua dažnai būna labai greitas ir intensyvus, bet ne kiekvienam vedliui tai yra privalumas. Pradedančiam žmogui per didelis greitis ir jautrumas gali apsunkinti mokymąsi.

Ar galima IGP sportuoti su ne darbine veisle?

Kartais galima bandyti, bet tikslai turi būti realūs. Jei šuo neturi reikiamos motyvacijos, nervų stabilumo, fizinio tinkamumo ar noro bendradarbiauti, geriau rinktis kitą sporto ar paklusnumo kryptį.

Ką geriau rinktis pirmam IGP šuniui?

Pirmam sportiniam šuniui dažnai geriau rinktis valdomą, aiškų, stabilų kandidatą iš patikimos darbinės linijos, o ne patį ekstremaliausią šuniuką. Vedliui reikia šuns, su kuriuo galima mokytis, ne tik žavėtis jo intensyvumu.

Ar verta klausti trenerio dar prieš perkant šuniuką?

Taip. Tai vienas protingiausių žingsnių. Treneris gali padėti įvertinti, ar norima veislė, linija, konkretus veislynas ir būsimas šuniukas atitinka jūsų tikslą, patirtį ir realų gyvenimą.

Ką daryti toliau

Kokia šunų veislė tinka IGP sportui, negalima atsakyti vienu universaliu sąrašu. Veislė yra tik pirmas filtras. Tikras sprendimas priklauso nuo linijos, sveikatos, nervų, motyvacijos, vedlio patirties ir gyvenimo ritmo.

Jei svarstote apie IGP, sportinį paklusnumą ar darbinės veislės šuniuką, geriausias kitas žingsnis yra pasitarti prieš priimant sprendimą. Taip lengviau pasirinkti šunį, kuris tinka ne tik gražiam vaizdui, bet ir realiam darbui.

Nuo chaoso iki kontakto: aktyvaus šuns savaitgalis

Turite aktyvų šunį ir jaučiate, kad jo energija dažnai virsta chaosu? Šuo tempia, loja, blaškosi, sunkiai susikaupia, nenori dirbti arba dirba tik tada, kai jam patogu?

Šis 2 dienų seminaras skirtas žmonėms, kurie nori ne tik „pavarginti“ savo šunį, bet išmokti su juo dirbti protingai: per kontaktą, žaidimą, motyvaciją, paklusnumą ir nosies darbą.

Seminarą ves Skirmantas Ročka – „Plieninė iltis“ šunų dresavimo mokyklos treneris, IGP sportininkas, veisėjas ir darbo šunų entuziastas. Skirmantas turi ilgametę patirtį ruošiant šunis paklusnumui, pėdsakams, apsaugos darbui ir IGP sportui.

Kam skirtas šis seminaras?

Seminaras skirtas jums, jeigu:

  • turite aktyvų šunį ir nežinote, kaip jį tinkamai užimti;
  • norite geresnio kontakto su savo šunimi;
  • šuo tempia pavadį, blaškosi, loja arba sunkiai susikaupia;
  • norite pradėti dresūrą, bet nežinote nuo ko;
  • auginate šuniuką ir norite padėti tvirtus pagrindus;
  • domitės IGP, pėdsakais, paklusnumu ar darbinių šunų sportu;
  • norite išmokti teisingai žaisti su šunimi;
  • norite suprasti, kaip šuo mokosi ir kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip.

Šis seminaras nėra tik sportininkams. Jis skirtas visiems, kurie nori aiškesnio ryšio su savo šunimi ir nori jo energiją paversti darbu, kontaktu ir paklusnumu.

Ką išmoksite?

Per dvi dienas kalbėsime ir praktiškai dirbsime su svarbiausiais aktyvaus šuns valdymo pagrindais:

  • kaip šuo mokosi;
  • kaip kurti kontaktą su vedliu;
  • kaip naudoti maistą ir žaislą dresūroje;
  • kaip teisingai žaisti su šunimi;
  • kaip pradėti paklusnumo pratimus;
  • kaip šuniui duoti prasmingos veiklos;
  • kaip pradėti nosies darbą ir pėdsakus;
  • kaip išvengti klaidų, kurios mažina šuns motyvaciją;
  • kaip sudaryti paprastą treniruočių planą namuose.

1 diena: kontaktas, žaidimas ir motyvacija

Pirmą dieną kalbėsime apie tai, kaip sukurti šuns norą būti su vedliu. Be kontakto nėra tikro paklusnumo. Be motyvacijos nėra kokybiško darbo.

Praktikoje mokysimės, kaip naudoti vardą, akių kontaktą, maistą, žaislą ir žaidimą taip, kad šuo norėtų dirbti kartu su jumis.

2 diena: paklusnumas, nosies darbas ir kasdienė veikla

Antrą dieną pereisime prie paklusnumo pagrindų, pėdsakų ir nosies darbo pradmenų. Taip pat kalbėsime apie tai, kaip kasdien tinkamai užimti aktyvų šunį, kad jis būtų ne tik fiziškai pavargęs, bet ir protiškai patenkintas.

Bilietai

Klausytojas – 119 €

Į kainą įeina:

  • dalyvavimas 2 dienas be šuns;
  • galimybė stebėti praktinius darbus;
  • klausimų ir atsakymų dalis;

Klausytojas – 45 €

Į kainą įeina:

  • dalyvavimas 1 dienas be šuns;
  • galimybė stebėti praktinius darbus;
  • klausimų ir atsakymų dalis;

Dalyvis su šunimi – 149 €

Į kainą įeina:

  • dalyvavimas 2 dienas su šunimi;
  • individualūs komentarai darbo metu;
  • pratimai namams;
  • galimybė dirbti su savo šuns kontaktu, žaidimu, motyvacija ar paklusnumu.

Dalyvis su šunimi – 89 €

Į kainą įeina:

  • dalyvavimas 1 dienas su šunimi;
  • individualūs komentarai darbo metu;
  • pratimai namams;
  • galimybė dirbti su savo šuns kontaktu, žaidimu, motyvacija ar paklusnumu.

VIP dalyvis – 229 €

Į kainą įeina:

  • dalyvavimas 2 dienas su šunimi;
  • papildoma 30 min. individuali sesija su Skirmantu;
  • šuns darbo analizė;
  • asmeninis 2 savaičių treniruočių planas;
  • prioritetinis darbo laikas;
  • 20 % nuolaida kitai individualiai treniruotei.

Vietų skaičius ribotas

Kad kiekvienas dalyvis gautų kokybišką dėmesį, dalyvių su šunimis skaičius ribotas.

Planuojama:

  • iki 10 dalyvių su šunimis;
  • iki 3 VIP dalyvių;
  • ribotas klausytojų skaičius.

Kodėl verta dalyvauti?

Daug šunų problemų prasideda ne todėl, kad šuo yra „blogas“. Dažnai problema yra ta, kad šuo neturi aiškios sistemos, nemoka dirbti su vedliu, nežino taisyklių arba jo energija nukreipiama neteisingai.

Šiame seminare gausite aiškų supratimą, ką daryti su aktyviu šunimi, kaip jį motyvuoti, kaip jį mokyti ir kaip kurti stipresnį ryšį tarp šuns ir šeimininko.

Tai savaitgalis žmonėms, kurie nori ne tik turėti šunį, bet išmokti su juo dirbti.