Kontaktas su šunimi yra vienas tų dalykų, apie kuriuos daug kalbama, bet dažnai suprantama per siaurai. Šeimininkas sako: „Jis moka žiūrėti į mane“, bet realioje situacijoje šuo pamato kitą šunį, kvapą, žmogų ar kamuolį ir žmogus dingsta iš jo galvos. Tada paaiškėja, kad buvo ne kontaktas, o trumpas žvilgsnis į skanėstą, ranką arba pažįstamą treniruotės rutiną.

Trumpas atsakymas paprastas: geras kontaktas reiškia, kad šuo sąmoningai renkasi orientuotis į vedlį, net kai aplinkoje yra kitų dalykų. Tai nėra hipnotizavimas akimis ir nėra prašymas visą pasivaikščiojimą spoksoti į veidą. Tai gebėjimas persijungti į žmogų, priimti informaciją ir tęsti darbą. Plieninėje Iltyje toks kontaktas yra bazė tiek kasdieniam paklusnumui, tiek sportiniam darbui, nes be jo komandos labai greitai tampa tik garsais ore.

Greita apžvalga

• Kontaktas su šunimi nėra vien akių kontaktas. Tai šuns gebėjimas dirbti su žmogumi.
• Jei šuo žiūri tik tada, kai mato skanėstą, dar neturite patikimo kontakto.
• Pirmiausia kontaktas statomas lengvoje aplinkoje, tada palaipsniui perkeliamas prie dirgiklių.
• Didžiausia klaida yra šaukti šunį tada, kai jis jau pilnai įsitraukęs į aplinką ir nebegali mokytis.
• Geras kontaktas auga per aiškų atlygį, teisingą laiką, trumpas sėkmingas sesijas ir nuoseklią vedlio mechaniką.
• Jei šuo lauke nuolat praranda žmogų, verta tvarkyti ne vien komandą, o visą pasivaikščiojimo ir motyvacijos sistemą.

1. Kuo skiriasi akių kontaktas nuo tikro kontakto su šunimi?

Akių kontaktas yra tik vienas elgesys: šuo pažiūri į žmogaus veidą. Jis gali būti labai naudingas mokymo pradžioje, nes padeda šuniui suprasti, kad dėmesys į žmogų apsimoka. Bet vien to nepakanka. Šuo gali gražiai pažiūrėti virtuvėje, o lauke vis tiek visiškai iškristi iš darbo.

Tikras kontaktas platesnis. Jis matosi tada, kai šuo pats grįžta į žmogų, seka kūno kryptį, reaguoja į vardą, gali trumpai palaukti, priima užduotį ir po atlygio vėl lieka pasiekiamas. Tai ryšys darbo metu, ne vien nuotraukai gražus žvilgsnis.

Todėl nereikia apsigauti vien sekundės akių kontaktu. Klauskite praktiškiau: ar šuo po to gali atlikti paprastą veiksmą? Ar gali judėti kartu? Ar gali paleisti aplinką ir grįžti į jus? Jei ne, kontaktas dar per silpnas tam sudėtingumui.

2. Kodėl šuo žiūri į skanėstą, bet ne į žmogų?

Dažniausia priežastis – mokymas pastatytas aplink matomą masalą. Žmogus turi skanėstą rankoje, šuo seka ranką, atsisėda, pažiūri, gauna maistą. Iš šalies atrodo tvarkingai. Bet kai skanėsto nesimato arba aplinka tampa stipresnė, šuo nebeturi aiškaus pagrindo rinktis žmogų.

Maistas dresūroje yra geras įrankis, bet jis neturi virsti kyšiu. Skirtumas svarbus. Atlygis atsiranda po teisingo sprendimo. Kyšis rodomas iš anksto, kad šuo apskritai sutiktų kažką daryti. Jei viskas laikosi tik ant kyšio, šuo labai greitai pradeda dirbti pagal sąlygą: „parodyk, ką turi, tada pagalvosiu“.

Pradžioje galima padėti šuniui maistu, bet reikia greitai pereiti prie aiškesnės sistemos: signalas, šuns sprendimas, žymėjimas, atlygis. Rankos neturi nuolat kalbėti garsiau už žmogų.

3. Nuo ko pradėti, jei šuo dar nemoka siūlyti dėmesio?

Pradėkite ten, kur šuo gali laimėti. Ne šunų aikštelėje, ne judriame parke, ne prie kito šuns. Ramus kambarys, kiemas arba tyli vieta lauke yra geresnis startas.

Atsistokite su šunimi, turėkite atlygį, bet nekiškite jo po nosimi. Palaukite mažo sprendimo: žvilgsnio į jus, pasisukimo, žingsnio link jūsų. Tą momentą pažymėkite ir atlyginkite. Iš pradžių kriterijus gali būti labai mažas. Svarbu, kad šuo pradėtų suprasti: mano pasirinkimas kreiptis į žmogų atidaro gerą rezultatą.

Tada trumpinkite tuščią kalbėjimą. Jei kas sekundę kartojate vardą, šuo ne mokosi dėmesio, o pripranta prie foninio triukšmo. Geriau mažiau signalų, bet aiškesnė pasekmė. Vienas vardas turi reikšti: atsisuk, nes dabar prasideda darbas.

4. Kaip perkelti kontaktą į lauką?

Lauke šuo nebūna „užsispyręs“ vien todėl, kad nežiūri į jus. Dažnai aplinka tiesiog per stipri tam lygiui, kurį esate pastatę. Todėl kontaktą reikia perkelti etapais, kaip bet kurį kitą įgūdį.

Pirmas etapas – lengva vieta lauke, kur šuo dar gali valgyti, girdėti vardą ir judėti be įtampos. Antras etapas – daugiau kvapų, daugiau atstumo, trumpas ėjimas kartu, kelios sąmoningos pauzės. Trečias etapas – dirgikliai toliau: žmogus, dviratis, kitas šuo, bet tokiu atstumu, kad jūsų šuo dar gali galvoti.

Jei šuo jau sustingo, įsitempė, tempia pavadį ir nebegirdi, jūs per vėlai pradedate mokymą. Tokiu atveju reikia ne garsiau kviesti, o didinti atstumą, mažinti sudėtingumą ir laimėti ankstesnį momentą. Plačiau apie šią lauko logiką verta skaityti straipsnyje Šuo neklauso lauke: ką daryti ir nuo ko pradėti.

5. Kada kontaktui naudoti maistą, o kada žaidimą?

Maistas dažnai geriausiai tinka pradžiai: ramesniam dėmesiui, naujam elgesiui, shaping darbui, tiksliam žymėjimui. Jis padeda šuniui suprasti, už ką mokama, ypač kai dar nereikia kelti daug energijos.

Žaidimas tinka tada, kai norite daugiau įsitraukimo, greičio ir emocijos, bet tik su viena sąlyga: žaidimas turi grąžinti šunį į jus, o ne išnešti jį nuo jūsų. Jei po kamuolio metimo šuo pabėga, saugo žaislą arba nebegirdi jokio signalo, žaidimas dar nėra kontaktą stiprinantis atlygis.

Dėl to verta atskirti tikslą. Jei mokote ramiai atsisukti ir išlaikyti dėmesį, pradėkite nuo maisto arba ramesnio atlygio. Jei šuo jau supranta sistemą ir norite kelti norą dirbti, galima protingai įtraukti žaislą. Šiai temai tiesiogiai tinka straipsnis Kaip žaisti su šunimi, kad žaidimas padėtų dresūrai, o ne gadintų kontaktą.

6. Kokios klaidos dažniausiai sugadina kontaktą?

Pirma klaida – per daug kalbėti. Jei vardas, komanda ir pagyrimas liejasi be aiškios reikšmės, šuo nustoja klausytis. Žmogui atrodo, kad jis bendrauja, bet šuniui tai tampa triukšmu.

Antra klaida – kelti sudėtingumą per greitai. Namuose pavyko tris kartus, todėl šeimininkas eina į parką tarp šunų ir tikisi to paties. Taip kontaktas ne stiprinamas, o griaunamas, nes šuo renka nesėkmingas repeticijas.

Trečia klaida – visada laikyti atlygį matomą. Tada šuo mokosi ne ieškoti žmogaus, o tikrinti inventorių. Atlygis turi būti paruoštas, bet ne visada reklamuojamas.

Ketvirta klaida – bausti šunį už grįžimą į kontaktą. Jei šuo pagaliau atsisuko, o žmogus tuo metu supyksta, nes „per vėlai“, šuo gauna labai prastą pamoką. Grįžimas į žmogų turi likti vertingas, net jei prieš tai buvo klaida.

7. Kada verta kontaktą tvarkyti su treneriu?

Jei šuo kontaktą praranda tik naujose vietose, dažnai užtenka geresnės progresijos. Bet jei jis nuolat nekreipia dėmesio į žmogų, lauke stipriai tempia, sunkiai prasilenkia su kitais šunimis, žaidime praranda kontrolę arba dirba tik matydamas maistą, verta situaciją įvertinti praktiškai.

Treneris greitai pamato detales, kurių šeimininkas nepastebi: kada šuo jau iškrenta iš darbo, ar atlygis parinktas teisingai, ar pavadis netyčia kuria įtampą, ar žmogus pavėluoja pažymėti gerą sprendimą. Kartais pakanka kelių mechanikos pataisymų, kad šuo pradėtų aiškiau suprasti, kur yra nauda.

Tokiam darbui dažnai tinka šunų ir šuniukų paklusnumo pradmenys arba individualios dresūros pamokos, nes kontaktas nėra atskiras triukas. Tai pamatas visam vėlesniam paklusnumui.

DUK

Ar kontaktas su šunimi reiškia, kad jis turi visą laiką žiūrėti į akis?

Ne. Šuo neturi visą pasivaikščiojimą spoksoti į žmogų. Geras kontaktas reiškia, kad jis gali greitai persijungti į jus, priimti signalą ir vėl tvarkingai judėti ar dirbti.

Kodėl šuo namuose žiūri į mane, bet lauke ne?

Namuose aplinka lengvesnė. Lauke yra kvapai, judesys, kiti šunys ir daugiau emocijos. Tai reiškia, kad kontaktas dar neperkeltas į sudėtingesnes sąlygas, o ne kad šuo viską „pamiršo“.

Ar galima kontaktą statyti be skanėstų?

Galima naudoti žaidimą, judesį, pagyrimą ar prieigą prie aplinkos, bet pradžioje maistas dažnai yra tiksliausias atlygis. Svarbu, kad jis būtų atlygis už sprendimą, ne nuolat rodomas kyšis.

Kiek laiko kasdien mokyti dėmesio į šeimininką?

Geriau kelios trumpos, sėkmingos sesijos po 2-5 minutes negu ilgas varginantis darbas. Kontaktas stiprėja nuo aiškių pakartojimų, ne nuo šuns išspaudimo iki nuovargio.

Kada kontaktas jau pakankamai geras?

Kai šuo ne tik pažiūri ramioje vietoje, bet ir gali atsisukti, judėti su jumis, atlikti paprastą užduotį ir grįžti į darbą esant saikingiems dirgikliams. Jei aplinka jį iš karto pasiima, dar reikia lengvesnių etapų.

Ką pasiimti iš šito praktiškai

Kontaktas su šunimi yra ne gražus triukas, o darbo santykis. Jei šuo orientuojasi į žmogų tik tada, kai mato skanėstą, pagrindas dar silpnas. Jei jis geba pats grįžti į jus ir po atlygio likti pasiekiamas, tada jau statote tikrą paklusnumą.

Pradėkite nuo lengvos aplinkos, trumpų sesijų ir aiškiai pažymėtų gerų sprendimų. Tada kelkite sudėtingumą palaipsniui. Jei matote, kad lauke šuo nuolat praranda galvą, praktiškiausia ne spėlioti, o susidėti tikslią sistemą treniruotėje. Dėl darbo su kontaktu, motyvacija ir paklusnumo pagrindais galite registruotis per rezervacijos puslapį.