Yra daugybė skirtingų nuomonių apie šunų maitinimą žalia mėsa, ir kuo daugiau apie tai skaitote, tuo lengviau galite rasti jums priimtiną žalios mėsos šėrimo būdą, kadangi šėrimo žalia mėsa esmė – aprūpinti šunį geriausiai subalansuotu maistu. Taigi, ilgainiui suprasite, kas labiausiai tinka jums ir jūsų auginiui. Šunų maitinimas žalia mėsa – gana plati tema. Šunys yra maitinami tokiu maistu, kokį jie ėstų laukinėje gamtoje, t. y. kokį patys susimedžiotų. Tačiau, svarbu paminėti, kad visi šie šiek tiek skirtingi šunų maitinimo modeliai susiję su maitinimu žalia mėsa.
Kokiais kiekiais reikėtų šerti šunį?
Prieš pradedant šunį šerti žalia mėsa svarbu nustatyti, kokį kiekį jis turi suvartoti. Per dieną suaugusiam šuniui reikėtų 2-3 % kūno svorio žalios mėsos, t. y. šuo sveriantis 16 kg turėtų gauti nuo 320 g (2%) iki 480 g (3%) žalios mėsos. Mėsos kiekis turėtų būti keičiamas priklausomai nuo šuns savijautos. Sveiki šunys turi užčiuopiamus šonkaulius, liemenį bei paslėpsnį.
Kaip pradėti šerti žalia mėsa?
Galite rinktis iš dviejų variantų: atvėsintas kalakutas arba sausas pašaras ir žalia mėsa. Mano šunims puikiai tiko atšaldytas kalakutas, nes jie jau buvo pratinami prie vištos sparnelių, kurie buvo duodami kaip skanėstai. Tačiau jūs galite rinktis tai, kas jums patogiausia. Daug kas nerekomenduoja šerti sausu maistu ir žalia mėsa tuo pačiu metu, kadangi šie produktai virškinami skirtingu greičiu. Taip pat nebūsite užtikrinti, kad jūsų augintinis gauna tikrai subalansuotą maistą. Vis dėlto, yra augintojų, kurie renkasi šį variantą.
Pradžiai, rekomenduojama pasirinkti vieną baltymų šaltinį, mėsos rūšį, ir vesti dienoraštį. Rekomenduoju pradėti nuo vištienos, nes ji lengvai smulkinama, ir dauguma šunų ją toleruoja. Pradėčiau nuo vištienos faršo ir kelių sparnelių ar pusės vištos, pavyzdžiui, faršas pusryčiams ir keletas sparnelių „desertui“. Stebėkite šunį savaitę. Tapsite šuns išmatų ekspertų, kadangi šuns išmatos geriausiai parodo, ar ėdalas tinkamas. Pastebėsite, kad išmatos tampa mažesnės ir tvirtesnės dėl maisto pasisavinimo. Naudinga pradėti nuo specializuoto faršo, turinčio reikiamų medžiagų, kad palaipsniui išmoktumėte paruošti mėsą namų sąlygomis.
Pastebėję, kad jūsų augintinis toleruoja vištieną, galite pradėti jį šerti kita mėsa ir taip pildyti baltymų šaltinių sąrašą. Rekomenduojama anksti pradėti šerti jautienos skrandžiais, nes ne visi šunys mielai užkandžiauja šiuo supermaistu laikomu ėdalu.
Ką turėčiau siekti?
Jūsų tikslas – šerti šunį pilnaverčiu maistu. Kuo didesnė maisto įvairovė, tuo labiau ji subalansuota, o tai reiškia, kad mažėja tikimybė jog jūsų šuo negaus reikalingų medžiagų.
Stenkitės maistą duoti šiuo santykiu: 80 % mėsos, 10 % kaulų, ir 10 % atliekamų skerdienos dalių. Atminkite, kad kepenys turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 %. Likusius 5 % turėtų sudaryti inkstai, blužnis ar kiti vidaus organai. Pradžioje galite duoti šiek tiek mažiau kaulų – geriau mažiau, nei per daug. Jeigu duosite per daug kailų, šuns išmatos taps labai kietos. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti kaulų ir šunį šerti bekauliu maistu, pavyzdžiui, jautienos skrandis ar tiesiog didesnėmis žalios mėsos porcijomis. Jeigu nerimaujate, kad šuo gavo per daug kaulų, ir pastebite, kad šuniui toks ėdalas netinka, šerkite jį vidaus organais, kurie palengvina tuštinimąsi.
Savo augintį galite šerti beveik bet kokia mėsa: vištiena, kalakutiena, ėriena, ožio mėsa, kiauliena, jautiena, elniena, trušiena, antiena, fazano mėsa bei žuvimi. Sąrašas gali būti beribis ir priklaso nuo jūsų pasirinkimo ir galimybių.
Reikėtų vengti (aš vengiu taip pat) sunkių kaulų, kurie nemalami. Tokie kaulai randami sunkiuose gyvūnuose ir gali nulaužti ar atskelti dantį, taigi, būkite atsargūs.
Taip pat galite pridėti šiek tiek daržovių, o ši tema plačiai diskutuojama tarp šunų savininkų savo augintinius šeriančių žalia mėsa. Yra tokių, kurie duoda daržovių savo augintiniams; yra tokių, kurie tokio maisto atsisako. Tai jau jūsų sprendimas. Aš asmeniškai šeriu daržovėmis, tačiau ne visada. Daržovės turi būti smulkintos, trintos, arba šiek šiek apvirtos, nes šunys nevirškina celiuliozės. Nereikėtų šuns šerti svogūnais ir žaliomis bulvėmis.
Kad būtų lengviau apsispręsti, pateikiu atsitiktinį savo šunų meniu:
- Pirmadienis. Smulkios žuvys su kiaušiniu / visa višta
- Antradienis. Jautienors faršas ir daržovės / visa višta
- Trečiadienis. Jaučio širdis ir kepenys / kalakuto kaklai
- Ketvirtadienis. Triušienos faršas / jautienos gabalai
- Penktadienis. Ančių kaklai ir ėrienos faršas / jaučio širdis ir kiaušinis
- Šeštadienis. jautienos skrandžiai/ visa višta ir inkstai
- Sekmadienis. jautienos skrandžiai ir smulkios žuvys / širdis
Šiek tiek daugiau apie šunų šėrimą žalia mėsa
Kai pradėjau savo šunis šerti žalia mėsa, jie turėjo praeiti kelis etapus kol bandžiau atrasti tinkiamiausią matinimo būdą. Tikriausiai manote, kad šunų maitinimas žalia mėsa, papildai, ir mitybos balansavimas – tai didžiausias iššūkis, tačiau tikrai nėra pagrindo nerimauti. Laikui bėgant, atrasite tai, kas tinka jūsų augintiniui. Per keturis mėnesius išmokau, ko ir kada reikia mano šunims, t. y. kiek kaulų ir kitų produktų jie turi gauti. Mano šunims reikėjo laiko priprasti prie duodamo ėdalo. Kaip kuriems šunims įprasto maito pakeitimas žalia mėsa prilygsta detoksikacijos programai.
Mano šuo nelaka vandens. Tai visiškai normalu. Šunys, ėdantys žalią mėsą, laka daug mažiau, ypač jeigu jie buvo pripratę prie sauso maisto. Reikėtų nuolat stebėti situaciją, ir, jeigu tuštinimasis normalus, nėra reikalo nerimauti.
Kaulai. Kaulai yra būtini, tačiau nereikėtų persistengti, ypač pačioje pradžioje. Reikėtų vengti per daug kaulų; nepamirškite, jie turėtų sudaryti tik 10 % šuns mitybos raciono. Jeigu šuniui užkietėjo viduriai, duokite šiek tiek skerdienos vidaus organų, kad išmatos suminkštėtų, tačiau nesuskystėtų. Išmatų spalva keičiasi priklausomai nuo ėdamo maisto.
Žuvis. Su žuvimi buvo šiek tiek problemų, nes šuo atrydavo nesmulkintą žuvį ir vėl ją prarydavo, o tai turėdavo gana liūdnų pasekmių. Problemą išsprendžiau šaldydamas žuvį kelias valandas, po to ją sukapodamas ir sumaišydamas su jautienos skrandžiais.
Ėdalo rijimas. Mano šuo Nadaras rydavo ėdalą pačioje pradžioje, kai buvo maitinamas sausu maistu. Panaši situacija buvo ir su kaulais. Tik tada, kai pradėjau jį šerti pusiau šaldytais žalios mėsios gabalais, situacija pasitaisė, nes šuo buvo priverstas ėsti lėčiau, o tai tuo pačiu teikė pasitenkinimą. Kai šunys suprato, kad žalia mėsa – ne gimtadienio dovana, o kasdienis maistas, situacija dar labiau pagerėjo. Ėdalo rijimą taip pat lengvina Kong kompanijos žaislai užpildomi šunų skanėstais.
Alkis. Mano šunys labai išalksta rytais, ypatingai žiemą, todėl rekomenduoju pamaloninti augintinius kokiu nors skanėstu vakare. Taip pat naudinga šerti maistu, su kuriuo šuniui tektų šiek tiek pavargti.
Skystos išmatos. Nesijaudinkite, jeigu tam tikras maistas netinka jūsų šuniui. Galbūt jūsų augintis rado ką nors kieme arba vištiena, kuria jį šeriate, jam tiesiog netinka. Mano šunims padėjo medžio žievės milteliai ir kelių dienų jautienos skrandžio ir vištienos dieta.
Ėdalo kiekiai. Rekomanduojami 2-3 % ėdalo pagal šuns svorį nėra privalomi. Nėra vienodų šunų, todėl pradėjus šunį šerti žalia mėsa, vertėtų maistą sverti ir užsirašinėti porcijų dydį, kol rasite jūsų šuniui tinkamą porcijos dydį. Pavyzdžiui, kai kuriems šunims reikia daugiau nei 3 % ar mažiau nei 2 %. Kaip ir žmonėms, šunims maisto porcijos turėtų būti pritaikomos pagal jų poreikius.
Maisto papildai. Ši tema – gan kebli, ir kiekvienas turi šiek tiek skirtingą nuomonę, taigi, jums reikės priimti savo sprendimą. Manau, kad papildai šunims yra puiki išeitis, kada jie iš tiesų reikalingi. Pavyzdžiui, šuo turi odos problemų arba blogą kvapą iš snukio. Tokiu atveju, reikėtų imtis priemonių ir rasti problemos priežastį. Tam tikri papildai šunims taip pat gali padėti pagerinti šuns savijautą. Pavyzdžiui, lašišų aliejus naudingas, jeigu šuns reguliariai nešeriate žuvimi.
Šuns ėdrumas. Sveiki šunys jaučia alkį, todėl neėdę jie gali būti neilgai. Padėkite šuns dubenėlį su maistu, ir, jeigu jis liks nepaliestas, paimkite jį. Bandykite kitą kartą, tik nepamirškite, kad turėtume nebeduoti skanėstų. Nereikėtų nerimaunu, nes mes, šunų augintojai, galime rasti problemų ten, kur jų visai nėra, tokiu būdu pablogindami situaciją. Jeigu jūsų nežinojimas, kaip elgtis, sunkina situaciją, turėtumėte pakeisti šuns šėrimo rutiną. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad mano šunys neėda iš metalinių dubenėlių, nes jie slysta grindimis ir kelia triukšmą.
Veterinarai. Nedaug veterinarų pritaria šunų šerimui žalia mėsa, taigi, turėtumete būti pasiruošęs išgirsti šiurpinančių istorijų. Įvertinkite tai, kad studijuodami veterinarai gauna nedaug žinių apie žalios mėsos maistingumą, nes jų studijos remiamos sauso šunų maisto gamintojų. Galiausiai, jie propoguos sausą šunų ėdalą. Visada galvojau, kad tiek veterinarai, tiek sauso šunų maisto gamintojai žino, ką daro, tačiau, jiems rūpi ne tik gyvūno sveikata. Jie bando priversti mus, šunų augintojus, remtis jų išmintimi ir paversti mūsų šunis priklausomais nuo jų produktų. Pavyzdžiui, kramtukų gamintojai gali siūlyti nemokamas veterinaro apžiūras, kurių metu šuns augintojas įtikinamas įsigyti pakelį kramtukų. Apsilankote pas veterinarą, ir jums parekomenduoja šuns dantų apžiūrą bei specialaus sauso maisto. Tokios akcijos neša didžiulį pelną šunų maisto gamintojams, nors, iš tiesų, jų siūlomas maistas šunims nėra toks sveikas kaip neapdorota žalia mėsta. Tiesa ta, kad būtent apdorotas maistas, lazdelės dantims ir sausas maistas, yra šunų dantų problemų sukėlėjas. Šuo, ėdantis neapdorotą mėsą, turi blizgančius dantis ir labai retai blogą kvapą iš snukio.
NESIJAUDINKITE!
Mes visi imame nerimauti, kai kalba pasisuka apie subalansuotą šuns mitybą. Įsigykite knygą apie šunų mitybos ypatupus, kad bet kada galėtume rasti reikalingos informacijos, raskite bendraminčių socialiniuose tinkluose (pavyzdžiui, Facebook) ir užduokite daugybę klausimų. Šuns mitybą keiskite neskubėdami – nebūtina šunį šerti viskuo, kuo tik įmanoma vienu metu. Subalanduota dieta iš aukštos kokybės mėsos yra daug geresnis pasirinkimas nei sausas maistas,o visi kita – tai geras pasirinkimas padedantis rasti tinkamiausią mitybos būdą jūsų šuniui.
Ar norėtumėte šuns, kuris …
- Neskleidžia blogo kvapo,
- Nepatiria pilvo skausmų,
- Nereikalauja dažnų vizitų pas veterinarą,
- Mažiau tuštinasi,
- Turi glotnų kailį, blizgančius dantis, ir malonų snukio kvapą,
- Džiaugiasi savo maistu,
- Turi nedaug sveikatos problemų,
- Yra mažiau nervingas,
- Negadina oro,
- Atrodo laimingesnis ir labiau patenkintas?
- Jeigu TAIP, šerkite šunį žalia mėsa ir kontroliuokite situaciją!
Naudinga literatūra
Skaitykite literatūrą susijusią su šunų mitybą. Kuo daugiau žinosite, tuo bus lengviau.
Natural Nutritions for Dogs and Cats – The Ultimate Diet. Autorius – Kymuthy Schultze
Honey’s Natural Feeding Handbook for Dogs. Autorius – Jonathan Self
Raw Dog Food: Making It Work for You and Your Dog. Autorius – Carina Bh Macdonald
Works Wonders – Feed Your Dog Raw Meaty Bones. Autorius – Tom Lonsdale
Raw Meaty Bones: Promote Health. Autorius – Tom Lonsdale
Give Your Dog a Bone. Autorius – Ian Billinghurst
The Complete Herbal Handbook for the Dog and Cat. Autorius – Juliette de Bairacli Levy
Verta apsvarstyti:
- Ar kada atkreipėte dėmesį į savo šuns nuostabius dantis? Šie gyvūnai buvo sutverti ėsti tikrą mėsą, bet ne sausus spalvotus trikapėlius ir kvadratėlius.
- Valdžia ragina tėvus savo vaikams duoti mažiau termiškai apdoroto maisto, nes tokio maisto vartojimas gali turėti skausmingų ilgalaikių pasekmių. Tai galioja ir šunims.
- Tūkstančius metų šunys buvo sveiki ir maitinosi tikru ir natūraliu maistu. Tik dabar mes susiduriame su šunų antsvorio problemomis.
- Ar žinote ir suprantate, kokie ingridientai sudaro jūsų šuns pašarą? Tik jūs kotroliuojate, kokį tikrą žalios mėsos maistą gaus jūsų šuo.
- Ar žinojote, kad šėrimas žalia mėsa yra sėkmingo šunų vėžio gydymo dalis?
- Ar žinojote, kad žalia mėsa sumažina vidurių pūtimo tikimybę?
