Klasikinis kondicionavimas yra mokslas apie tai, kaip asociacijos tarp skirtingų įvykių gali veikti mūsų elgseną. Šis reiškinys yra pagrindas daugelio gyvūnų, įskaitant žmones, mokymosi procesams.
Šis terminas dažniausiai siejamas su Rusijos fiziologu Ivanu Pavlovu. Pavlovas, dirbęs su šunimis, pastebėjo, kad šunys pradėjo seiliuotis matydami maisto tiekėją, net jei jis neturėjo jokio maisto. Tai paskatino Pavlovą ištirti šį reiškinį ir jo rezultatai sudaro klasikinio kondicionavimo teorijos pagrindą.
Klasikinis kondicionavimas yra procesas, kuriame dviejų skirtingų dirgiklių derinys sukuria naują elgsenos reakciją. Tai atsitinka, kai neutralus dirgiklis (pavyzdžiui, skambutis) asocijuojamas su kitu dirgikliu (pavyzdžiui, maistu), kuris sukelia tam tikrą reakciją (pavyzdžiui, seiliavimąsi). Per laiką šis neutralus dirgiklis gali sukti tą pačią reakciją netgi be anksčiau susijusio dirgiklio.
Pavlovui pavyko įrodyti, kad šunys, kuriems skambėjo skambutis prieš duodant maistą, prasidėdavo seilėtekis. Skambutis tapo „sąlygiškai stimuliuojančiu“ dirgikliu, nes jis sugebėjo sukelti seilėjimosi reakciją be maisto buvimo.
Klasikinio kondicionavimo principai taip pat yra plačiai taikomi psichologijoje, ypač elgsenos terapijoje. Pavyzdžiui, fobijų gydymas gali remtis klasikiniu kondicionavimu siekiant išmokyti pacientą bijoti tam tikrų dalykų.
Pagrindiniai klasikinio kondicionavimo elementai yra šie:
- Prieš sąlyginis dirgiklis (PŠD) – tai dirgiklis, kuris prieš kondicionavimą nesukelia norimos reakcijos.
- Prieš sąlyginis atsakas (PŠA) – tai natūrali reakcija į nesąlygiškai stimuliuojantį dirgiklį.
- Sąlyginis dirgiklis (ŠD) – tai pradinis neutralus dirgiklis, kuris per asociaciją su nesąlygiškai stimuliuojančiu dirgikliu sukelia sąlyginį atsaką.
- Sąlyginis atsakas (ŠA) – tai atsakas, sukeliamas sąlygiškai stimuliuojančio dirgiklio po kondicionavimo.
Klasikinis kondicionavimas leidžia mums suprasti, kaip sudėtingos asociacijos formuojasi ir veikia mūsų elgseną. Tai suteikia mums galią suprasti ir keisti mūsų reakcijas į tam tikrus dirgiklius, kas gali būti naudinga tokiose srityse kaip psichologija, pedagogika ir elgsenos mokslas. Pavyzdžiui, šių principų pagalba galima padėti asmeniui, kenčiančiam nuo fobijos, arba šuo gali būti išmokytas atlikti tam tikrą veiksmą, pvz., atnešti kamuoliuką.
Galima sakyti, kad klasikinis kondicionavimas yra mūsų elgsenos ir mokymosi esminis komponentas, ir tai yra mokslas, kuris ir toliau veikia mūsų gyvenimus.
